purtnumas

purtnùmas sm. (2) → purtnus: 1. Žemės purtnùmas – sliekų išvarpyta Ktk. Nuo akėjimo priklauso dirvos purtnumas rš. Sniego purtnùmas – kaip pelenai! Dkk. Tai sniego purtnumas – lendi lig bambos Mlt. 2. Nematytas duonos purtnùmas Ktk. Negardus, sužliugęs daiktas, neturi nei gardumo, nei purtnumo rš.